Aukštieji Slovakijos Tatrai…

Baigiantis mokslo metams mes vėl krauname lagaminus ir ruošiamės kelionei. Šį kartą – į Aukštuosius Tatrus. Taigi, 6a ir 6d klasių mokiniai (vadovės I. Martinaitienė, A. Brusokienė) ankstų birželio 4 –osios rytą pajuda Lenkijos link. Kad kelionė neprailgtų, stabtelime Krokuvoje ir apžiūrime Vavelio karalių rūmus. Ir tik visai sutemus prieš mūs akis iškyla didingi Tatrų kalnai. Tad su nekantrumu laukiame rytdienos.
Anksti ryte išvykstame į stalagmitų ir stalaktitų urvus. Čia mes išvystame gamtos sukurtus stebuklus – per šimtmečius iš vandens ir uolos susiformavusias figūras, kurios primena gyvūnus, augalus, medžius. Bet tikriausiai niekas nesitikėjo, kad patį didžiausią įspūdį mums paliks kalnai. Turbūt neįmanoma aprašyti jausmo, kai ranka gali paliesti debesį, kai stovi prie didingo kalnų krioklio ar keliauji takeliu, kurio vienoje pusėje stati kalnų uola, o kitoje – skardis. Kaip pasakojo kelionės vadovas Dainius: „…daug kelių veda pas Dievą, o vienas iš jų – per kalnus“. Taigi, aplankėme ir simbolines alpinistų kapines. Kryžiai pastatyti tiems, kurie nugalėjo kalnus, bet iš jų nesugrįžo.
Per kalnus keliavome dvi dienas: lankėme kalnų trobeles, bendravome su žmonėmis, gyvenančiais ten, ir grožėjomis didinga gamta. Neįmanoma aprašyti jausmo, kurį patyrėme. Tad tegul apie tai kalba fotografijose užfiksuotos akimirkos…