Žibintų šviesoje

                                               Tokia tamsi naktis, toks vėjas ir lietus,
kad noris žiburį uždegt
ir iš savęs išimti
šiltesnį žodį –
tiems, kas šiąnakt ne namie.
Just. Marcinkevičius

Šios poeto eilutės pažadino žibinto idėją, puošiant mokyklą didžiosioms metų šventėms bei adventinei savaitei ir tautinio paveldo projektinei dienai. Ši žiema taip šykšti sniego, taip trūksta šviesos. Tad mintis apie žibintą visiems patiko ir buvo imtasi ją įgyvendinti – visi mokyklos langai pasipuošė karpiniais-žibintais. Mokiniai klasėse ir namuose gaminosi savo žibintus, kuriuos ankstyvą trečiadienio ir ketvirtadienio rytą uždegę mokyklos kieme, nušvietė visus takus į mokyklą. Buvo įspūdinga… ir gera!
Gruodžio 20-oji – tautinių tradicijų puoselėjimo projektinė diena, tad mokiniai rinkosi į klases šventiškai nusiteikę, pasipuošę. Devintą valandą į aktų salę suėję 5-6 klasių, o 10 val. 7-10 klasių mokiniai išgirdo seno žibintininko skundą, išsakytą sename pageltusiame laiške būsimoms kartoms:
„ Aš –senas žibintininkas…
Dabar kitokie žibintai apšviečia mano išvaikščiotas gatveles…
Kitokie prožektoriai per šventes raižo dangų, kad nė žvaigždžių nebematyt…
Visur taip šviesu, kad net akina, ir mano žibintų šviesos niekam nebereikia…
Bet širdy aš ilgiuosi senųjų miesto gatvelių
Ir suoliuko po žibintu miesto skvere…
Aš ilgiuosi jų jaukios ramios šviesos…
O kas uždegs žibintą širdy?“
Iš tiesų – kas? Kiekvienas tepaklausia: „Kas gi kitas, jeigu ne aš?“ Juk žibintas reikalingas ten, kur tamsu, niūru ir liūdna. Žibinto šviesa tegul simbolizuoja vidinę žmogaus ugnį, kuria jis gali dalintis su kitais, nešti jos šilumą ir šviesą ten, kur jos labai trūksta.
Ir lipo ant scenos viena klasė po kitos, deklamavo, dainavo apie Kalėdas, inscenizavo senojo žibinto istoriją, nešė šviesą iš Tolimųjų Rytų, šildė širdis švelnia fortepiono muzika. Nuščiuvusioje salėje nuostabiai skambėjo Gabijos Urmulevičiūtės, o vėliau Rugilės Gelčiūtės atliekamas„Angelas“ bei dešimtokių Simonos Bansevičiūtės ir Auros Česnaitytės dueto atlikta daina. Visi labai įdėmiai klausėsi mokyklos direktoriaus papasakotos istorijos apie Turtą, Sėkmę ir Meilę bei palinkėjimo kviestis į savo namus Meilę, su kuria ateis ir Sėkmė, ir Turtas. Projekto diena baigėsi žodžiais iš širdies:
Linkim visiems laimingų švenčių,
Džiaugsmo, vilties šviesios…
Tegu Meilės ir Gėrio žibintai
Spindi mūsų ir Jūsų namuos!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *