Vertinimas

PATVIRTINTA

Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės
mokyklos direktoriaus
2015 m.  vasario 17 d. įsakymu Nr. V1-7

 

PRITARTA

Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos
Mokytojų tarybos 2015 m. vasario 9 d.
protokolu Nr. V3-1

MARIJAMPOLĖS „ŠALTINIO“ PAGRINDINĖS MOKYKLOS 1-10 KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO NUOSTATOS

 

BENDROJI DALIS

  1. Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos 1-10 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo nuostatos (toliau-nuostatos) parengtos vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-766.
  2. Vertinimo tipai ( klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

2.1.  Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

2.2.Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo  siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes,  numatant mokymosi perspektyvą,  pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas,  sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

  • Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

2.4. Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus, taikomas per egzaminus.

2.5. Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

  1. Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):
  • Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.
  • Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat stebint, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).

3.3. Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas.

 

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

  1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo (toliau – vertinimo) tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei, pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.
  2. Vertinimo uždaviniai:

5.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti pasiekimų lygį, kelti mokymosi tikslus.

  • Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.
  • Suteikti tėvams (globėjams), klasės auklėtojui, administracijai informaciją apie vaiko mokymąsi. Stiprinti ryšius tarp tėvų (globėjų) ir mokyklos.

 

VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

  1. Vertinimo nuostatos:

6.1. vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

6.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai.

  1. Vertinimo principai:

7.1. tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį);

7.2. atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai);

7.3. objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi mokinių pasiekimų aprašais);

7.4. informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, pateikta laiku, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur yra spragų, kaip jas taisyti);

7.5. aiškumas (vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais).

 

VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

 

  1. Vertinimui neturi įtakos mokinio apranga (išskyrus kūno kultūros pamokose), pasaulėžiūra, visuomeninė padėtis, ankstesni pasiekimai.
  1. Pusmečio pažymių (įvertinimų) minimalus kiekis priklauso nuo dalyko savaitinių valandų.

1 val. – 2 pažymiai (įvertinimai)

2 val. – 3 pažymiai (įvertinimai)

3 val. – 4 pažymiai (įvertinimai)

4 val. – 5 pažymiai (įvertinimai)

5 val. – 6 pažymiai (įvertinimai)

6 val. – 7 pažymiai (įvertinimai)

7 val. – 8 pažymiai (įvertinimai)

  1. Pažymiai (įvertinimai) išdėstomi tolygiai per pusmetį.
  2. Mokinys neatestuojamas, jeigu daugiau kaip pusė pamokų praleistos be pateisinamos priežasties ir už neišklausytą kursą neatsiskaityta iki pusmečio pabaigos arba vasaros darbus apibendrinančio Mokytojų tarybos posėdžio pagal mokytojo pateiktus reikalavimus. Įvertinimas „neatestuota“, atliekant klasės pažangumo apskaitą,  priskaičiuojamas prie neigiamo įvertinimo, t.y. 2.
  3. Mokslo metų pradžioje mokiniai ir tėvai (jeigu pageidauja) informuojami apie vertinimo formas, metodus ir būdus.
  4. Vertinimo metodai ir būdai priklauso nuo dalyko specifikos: pradinis ugdymas (priedas Nr.1), lietuvių kalba (priedas Nr.2), matematika (priedas Nr.3), rusų kalba (priedas Nr. 4), anglų – vokiečių kalbos (priedas Nr.5), gamtos mokslai ir geografija (priedas Nr.6), muzika (priedas Nr.7), dailė (priedas Nr.8) istorija, pilietiškumo pagrindai (priedas Nr.9), technologijos (priedas Nr.10), kūno kultūra (priedas Nr.11), informacinės technologijos (priedas Nr.12), etika (priedas Nr.13), ekonomika (priedas Nr.14), tikyba (priedas Nr.15), žmogaus sauga (priedas Nr. 16).
  5. Kontrolinės užduotys:
    • Apie kontrolinio darbo laiką mokytojas praneša prieš savaitę.
    • Vieną dieną gali būti tik vienas kontrolinis darbas, bet ne daugiau kaip 3 per savaitę.
    • Mokinys, kuris nerašė kontrolinio darbo, turi už jį atsiskaityti mokytojo nurodyta forma ir laikotarpiu.
    • Rekomenduojama mokinių testus ir kontrolinius darbus kaupti mokytojui visus metus, tėvai gali su darbais susipažinti bet kuriuo metu.
    • Kontrolinį darbą rekomenduojama pateikti taip, kad jame būtų nurodyta kiekvienos užduoties arba klausimo vertė taškais arba balais, kad mokinys galėtų įsivertinti.
    • Rekomenduojama kontrolinį darbą perrašyti, jei už darbą daugiau nei pusė mokinių buvo įvertinti nepatenkinamai.
  6. Netikrinamos mokinių žinios pirmą dieną po atostogų.
  7. Sąsiuvinio, vadovėlio ir kitų reikalingų pamokai priemonių neturėjimas, jeigu tai kartojasi sistemingai, gali turėti įtakos galutiniam pažymiui.
  8. Likus mėnesiui iki pusmečio pabaigos klasių auklėtojas papildomai informuoja tėvus apie galimus mokinio nepatenkinamus pusmečio pažymius. Ypač blogi mokinio akademiniai rezultatai gali būti aptariami išplėstiniame mokyklos administracijos arba VGK posėdyje.
  9. Mokinys, kuriam gresia nepatenkinamas pažymys, yra mokytojo dėmesio centre, su juo dirbama papildomai konsultacinių valandų metu.
  10. Mokiniui arba tėvams paprašius, mokytojas turi pažymį motyvuoti.
  11. Ginčo klausimus sprendžia direktorius arba pavaduotojas ugdymui, dalyvaujant mokytojui, mokiniui ir mokinio tėvų atstovui.

VERTINIMAS

 

  1. Mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programą, pasiekimai vertinami ideografinio vertinimo principu (mokinio dabartiniai pasiekimai vertinami lyginant su jo ankstesniaisiais), derinant neformalųjį (kriterinį nepažyminį) vertinimą, orientuojantis į Pradinio ugdymo bendrojoje programoje nusakytus kriterijus.
  2. Vertinant kiekvieno mokinio pasiekimus, atsižvelgiama ir į ugdytinio vertybinių nuostatų formavimąsi,  jo norą mokytis, individualias pastangas, o svarbiausia – į daromą pažangą.
  3. Pasiekimų lygiai suskirstyti į nepatenkinamą, patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį vadovaujantis:

–          mokinio savarankiškumo,

–          kūrybiškumo,

–          gebėjimo analizuoti, apibendrinti, vertinti,

–          įgytų žinių kiekio,

–          noro mokytis, tobulėti kriterijais.

Mokytojas periodiškai žodžiu ir raštu teikia mokiniams informaciją apie jų sėkmę ir daromą pažangą. Pastabos, komentarai, atkreipiantys dėmesį į netikslumus, klaidas, įrašomi pratybų ir kituose sąsiuviniuose. Mokinių pasiekimai aprašomi trumpais komentarais elektroniniame dienyne.

Mokinių pusmečių ugdymo(si) pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne  lygiais: aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas, nepatenkinamas.

  1. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programą, pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema.
  2. Rugsėjo mėnesį mokiniams, pradedantiems pagrindinio ugdymo programą bei naujai atvykusiems mokytis, pažymiai nerašomi, pasiekimai vertinami ideografinio vertinimo principu. Pasiekimai fiksuojami aprašomuoju būdu pastabų skiltyje. Vartojamos tokios sąvokos: puiku, labai gerai, gerai, pakankamai gerai, patenkinamai, pasistenk. Pagrindinio ugdymo programos mokiniams mokytojas gali už aukštus pasiekimus įrašyti  7-10 balų.
  3. Adaptacinio periodo metu skatinamas mokytojų dalykininkų ir pradinių klasių mokytojų bendradarbiavimas.
  4. Mokytojas, vertindamas mokinių pasiekimus muzikos, dailės, kūno kultūros, technologijų ugdyme, ypač atsižvelgia į vaiko pastangas.

Mokinių, kurie mokosi anglų kalbos pagilinto ugdymo modulyje, pasiekimai vertinami pažymiu, mokinių, kurie mokosi spragų išlyginimo  arba kūrybinės veiklos moduliuose, pasiekimai vertinami įskaita.

Dorinis ugdymas ir žmogaus saugos mokymas vertinami įskaita.

  1. Atskirų dalykų mokytojai nustato rodiklius (pastangos, namų darbai, lankomumas, dalyvavimas mokyklos, miesto, respublikos konkursuose ir kt.), pagal kuriuos bus kaupiami arba rašomi atskiri pažymiai.
  2. Kiekvienas mokytojas nurodo, kokią formą (pliusų/minusų, iš trijų „mažų“ pažymių rašomas vienas ir kt.) pasirenka kaupiamajam pažymiui parašyti.
  3. Specialiųjų poreikių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas:

30.1. Specialiųjų poreikių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas  –  tai nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas ir apibendrinimas, analizavimas.

30.2.Vertinant specialiųjų poreikių mokinių ugdymo rezultatus, atsižvelgiama į individualius skirtumus (psichologinius, suvokimo, mąstymo, atminties, dėmesio, temperamento), nuo kurių priklauso, kokių ugdymosi rezultatų gali pasiekti mokinys.

30.3. Mokiniai, turintys specialiųjų  ugdymosi poreikių, ugdomi pagal jų gebėjimams pritaikytą ugdymo programą. Vertinama specialiųjų poreikių mokinio pasiekimai, o ne mokymosi sunkumai. Mokinių pasiekimų lygmenį rodo ne įvertinimo balai, bet programos tikslai (vadinasi, tą patį balą gavusio asmens pasiekimai bus kitokie). T.y. vertinama kiekvieno vaiko individuali pažanga.

30.4. Jei mokinys daro akivaizdžią pažangą ir jo pasiekimai yra aukštesni nei patenkinamo pasiekimų lygmens, mokyklos VGK svarstoma apie galimybę atsisakyti programos pritaikymo.Taip pat VGK nagrinėja atvejus, kai mokinys, kuriam pritaikoma dalyko programa, negali pasiekti pažangos. Jei mokinys nuolat gauna labai gerus arba  nepatenkinamus pažymius individualizuota programa koreguojama.

30.5. Mokinio, besimokančio pagal individualizuotą programą, žinios vertinamos remiantis ta pačia vertinimo sistema, kaip ir visų klasės mokinių, tik individualizuotos programos lygiu. Jei mokinys gerai atliko jam skirtas užduotis, pasiekė jo programoje numatytus tikslus, įgijo reikiamus įgūdžius, jis turi teisę gauti patį geriausią įvertinimą, kurį gautų bet kuris kitas jam skirtas užduotis atlikęs mokinys. Ugdymo sistemoje diferencijuojamasis veiksnys yra programa, bet ne pažymys, kuris atspindi mokymosi kokybę. Vertinimo užduotys atitinka tai, ko buvo mokomi. Individualizuojant mokymo turinį pagal moksleivio išgales, atitinkamai individualizuojamas ir šių mokinių vertinimas.

30.6. Specialiųjų poreikių mokiniui specialiųjų pratybų metu gavus atitinkamą kaupiamųjų balų skaičių, jie sudaro vieną pažymį, kuris rašomas į dienyną ir įskaitomas į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą. Kaupiamąjį balą sudaro: specialiųjų poreikių mokinio žinių ir gebėjimų įvertinimas specialiųjų pratybų metu, aktyvumas, namų darbai, pastangos atlikti užduotis, pagalba draugui, rašto darbų tvarkingumas. Pagalbiniais vertinimo kriterijais, už kuriuos mokinys galėtų gauti papildomus balus galėtų būti: užduotis atlieka be mokytojo pagalbos, užduotis atlieka, nesinaudodamas pavyzdžiais, taisyklėmis, vadovėliu, aktyvus pamokoje, dalyvauja frontalioje, grupinėje veikloje, pasirengęs pamokai (turi rašymo priemonę, vadovėlį, sąsiuvinį ir pan.), turi mokymosi motyvaciją, stengiasi atlikti daugiau užduočių, jas atlieka kruopščiai, sukaupia dėmesį ir pan.

30.7. Specialiųjų poreikių mokinių, besimokančių pagal pritaikytas, individualizuotas programas,  ugdymo rezultatai  aptariami mokyklos VGK posėdžiuose.

 

 

INFORMACIJOS RINKIMO, FIKSAVIMO IR PANAUDOJIMO TVARKA

 

  1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimui taikomi šiuolaikiniai informacijos rinkimo būdai: aplankas, aprašai, kompiuterinės priemonės ir kt. Mokytojas pasirenka, kokią iliustracinę medžiagą rinks. Atskirų dalykų mokytojai derina tarp savęs informacijos rinkimo būdus.
  2. Mokinių pažanga ir pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne.
  3. Informacija apie mokinių pažangą ir pasiekimus panaudojama individualaus darbo su mokiniu, mokinių grupe, mokytojo ir mokyklos darbo kokybės vertinimui.
  4. Tėvai (globėjai) informuojami apie vaiko mokymąsi pagal reikalą, bet ne rečiau kaip 2 kartus per mokslo metus.
  5. Informacija teikiama individualiai ( inicijuoja dalykų mokytojai ir klasės auklėtojas) ir klasės bei mokyklos bendruomenės narių susirinkimo metu.
  6. Kiekvienos klasės pradinio ir pagrindinio ugdymo mokinių individuali pažanga aptariama mokinių rudens arba žiemos atostogų metu, dalyvaujant klasės auklėtojui, pagalbos mokiniui specialiastams, visų dalykų mokytojams.

 

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

  1. Per mokslo metus ar metų pabaigoje vertinimo nuostatų efektyvumas aptariamas mokytojų ir/ar mokyklos taryboje.

 

__________________________

Priedai:

isakymas del tvirt. vertinimo nuostatų 2015,

Priedas Nr.1 Pradinis ugdymas,

Priedas Nr.2 Lietuvių kalba

Priedas Nr. 3 Matematika

Priedas Nr. 4 Rusų kalba

Priedas Nr. 5 Anglų-vokiečių kalbos

Priedas Nr.6 Gamtos mokslai ir geografija

Priedas Nr. 7 Muzika

Priedas Nr.8 Dailė

Priedas Nr. 9 Istorija, pilietiškumo pagrindai

Priedas Nr. 10 Technologijos

Priedas Nr.11 Kūno kultūra

Priedas Nr.12 Informacinės technologijos

Priedas Nr.13 Etika

Priedas Nr.14 Ekonomika

Priedas Nr. 15 Tikyba

Priedas Nr. 16 Žmogaus sauga

Vertinimo nuostatos 2015