Kelionė pajūriu…

Atrodo, tiek nedaug šį rudenį šiltų ir saulėtų dienų, bet mūsų pasirinktas šeštadienis, kada susiruošėme pakeliauti pajūriu,  buvo nuostabus – švietė saulė. Mes, 7a klasės mokiniai ir auklėtoja, su kuprinėmis ant pečių pėsčiomis iš Palangos patraukėme Šventosios link. Tai apie 15 kilometrų atkarpa. Keliauti buvo  smagu : kas basomis ėjo  per kopas, kas brido pajūriu, apžiūrinėdami išmestas į krantą medūzas ar  ieškodami gintaro gabalėlių. Kai kurie ėjo būreliais ir šnekučiavosi, o kai kam buvo smagiau eiti vienam ir  pabūti tik su savo mintimis. Ėjome tris valandas. Du kartus prisėdome  kopose ir valgėme sumuštinius, gėrėme kavą ar arbatą, kalbėjomės ir krėtėme išdaigas. Truputėlį trūko  vėjo ir didelių ošiančių bangų.  Pagaliau prieš mūsų akis atsivėrė nuostabus vaizdas – Šventoji. Finišą pasiekėme visi. Ir nebuvo verkšlenančių, besiskundžiančių, kad pavargo, kad sunku.   Grįžti pėsčiomis atgal kol kas dar neišdrįsome, tad susėdome į autobusą ir parvykome atgal į Palangą pasivaikščioti ir   palydėti besileidžiančios saulės.

Tikriausiai nebūtinai reikia išykus ką nors pamatyti nauja, sužinoti, išgirsti, kartais reikia tiesiog pabūti kartu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *