Jaunųjų mokslininkų veikla

Kovo 21-22 dienomis mūsų mokyklos keturi moksleiviai: Rokas Miliauskas ir Domantas Mauruča, 7b klasės, Ugnius Survila ir Linas Apolskis, 8bklasės – buvo pakviesti dalyvauti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso I ture, kuris vyko LMITK.

centre Žirmūnų g.1B, Vilnius. (http://www.lmitkc.lt/ )

Norint patekti į šį konkursą, reikia atlikti tiriamąjį mokslinį darbą. Atlikti tokio pobūdžio darbą galėjome tik pasinaudoję Marijampolės miesto Kriaučiūno viešosios bibliotekos Multicentro mokslo laboratorijos priemonėmis. Šioje laboratorijoje mums jau ketvirti metai padeda Vaidas Baranauskas. Jis paruošia įrangą matavimams. Visų darbų tezės pateikiamos atskiroje knygelėje. Štai mūsų moksleivių darbų tezės:

Trijų liepsnų temperatūrų tyrimas
Rokas Miliauskas
Domantas Mauruča
Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinė mokykla, 7 kl.
Vadovė Sandra Survilienė

Darbą atlikome su trijų skirtingų prigimčių liepsnomis: parafininės žvakės, sausojo spirito tabletės ir bengališkosios ugnelės. Nevienalytės liepsnos charakterizavimas įmanomas pasitelkus termoporą (labai jautrų, greito atsako temperatūros jutiklį, apimantį nuo –200 °C iki ženkliai daugiau kaip 1000 °C siekiančias temperatūras). Atlikdami šį eksperimentą mes tyrėme keturias charakteringas žvakės liepsnos sritis. Nustebino bengališkosios ugnelės temperatūra. Sausojo spirito tabletės liepsna patvirtino mūsų lūkesčius.

Vandens šildytuvo naudingumo apskaičiavimas
Linas Apolskis
Ugnius Survila
Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinė mokykla, 8 kl.
Vadovė Sandra Survilienė

Savo darbui mes pasirinkome pagamintą vandens šildymo sistemą TP-HE HYDRO-SOLAR, nes gana nesunku sužinoti šio įrenginio naudingumo koeficientą. Ši sistema skirta rezervuare sušildyti vandeniui. Šildymo lempa imituoja Saulės šviesą, nes tai atsinaujinantys energijos šaltiniai. Taip pat siekėme įsitikinti, ar šio įrenginio naudingumo koeficientą galime keisti filtrais. Todėl darbą atlikome po tris kartus keisdami filtrų rūšis ir jų vietą radiatoriaus atžvilgiu. Mūsų spėjimus prieš darbą patvirtino gauti rezultatai: už radiatorių reikia dėti filtrus atspindinčią arba juodą plėvelę.

 Darbų gynimas vyksta aštuoniose sekcijose. Mūsų abu darbai pateko į fizikos, astronomijos, robotikos darbų sekciją F. Darbo pristatymui buvo skiriama iki  penkiolikos minučių, po to auditorija ir komisija klausinėjo. Pasak mokinių, buvo labai įdomių darbų. Vieno moksleivio auditorija klausinėjo net 40 minučių. Ypač sudomino darbas su robotu, kuris užrašė žodį tėtė, nupiešė gėlę. Tai robotas LEGO konstruktoriaus „minstormo“ pagrindu. Konkursas suteikė galimybę pasižiūrėti į technikos pasaulio dabartį, o ne tik praeitį, kurią mokiniai stebi pamokose.

Šioje sekcijoje mūsų mokiniai buvo jauniausi (tik vienas dalyvis jaunesnis,  t.y. šeštokas), todėl atidžiai klausėsi ir sėmėsi patyrimo iš vyresniųjų.

Konkurso uždarymo laukdami  jau svarstėme, ką galime sugalvoti kitų metų konkursui.  Jaunojo tyrėjo projektas numato pagalbą – JMK rengia idėjų mugę. Jos metu galima betarpiškai pasikonsultuoti su mokslininkais.

Povilas Kavaliauskas, 2011m. ES jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojas, pradėjo konkurso uždarymą. Jis yra vienintelis lietuvis 20 metų vykstančiame konkurse tapęs nugalėtoju. Visi klausėme paprastos, kuklios, trumpos ir prasmingos kalbos (girtis dar neišmokęsJ).

Mokiniai, išbandę save šiame renginyje, įgijo daugiau pasitikėjimo, drąsos, noro kurti ir planuoti ateitį.

 

 

Fizikos, informacinių technologijų, astronomijos mokytoja                                    Sandra Survilienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *